Palaiminta jaunimo ir paauglių kelionė Suvalkijos takais

Pilviškiuose

Ištvermingieji dviratininkai jau ilsisi namuose, masažuoja pavargusius raumenis, o galbūt kai kurie jau tepa dviračius ir ruošiasi ateinantiems žygiams. Turas po Suvalkiją buvo sėkmingas, be nelaimingų atsitikimų ar nusivylimų. Visi dviratininkai 8 val. ryto išsirikiavo į ilgiausią eilę prie traukinio bilietų kasos. Netrukus, visi turėjo bilietus sau ir dviračiams.

Didesnius krovinius sumetę į autobusėlį dviratininkai paskutinę minutę griebė savo plieninius žirgus ir išskubėjo į traukinį. Kelionė ilgai netruko ir visi išsilaipino Pilviškių stoty. Ten išklausę kelių eismo taisyklių visi pradėjo savo žygį į Matarnus. Jau pirmieji kilometrai parodė kurie dviračiai yra sunkiau suvaldomi, labiausiai užsispyrus buvo Bianca. Tačiau draugiški žygeiviai keitėsi dviračiais, kad kitiems būtų lengviau. Sunkiausia kelio atkarpa- žvyrkelis, tapęs išbandymu net ir stipriausiems. Tačiau dviratininkai ne taip lengvai pasidavė Suvalkijos keliams ir popiet pasiekė stovyklavietę. Tuomet atėjo metas užsitarnautam poilsiui. Kas valgė, kas hamake gulėjo, kas palapines statės ar maudės, visi rado sau veiklos. Atgavus jėgas, visi žaidė žaidimus ir ruošėsi vakarui.

Vakare užklupo lietus, bet pavėsinės išgelbėjo visus šlapius. Nustojus lietui, ant laužo kepėmes dešreles, giedojom, klausėmes Gedimino liudijimo, sveikinom Paulių gimtadienio proga ir kepėmes zefyrus. Puikus dienos užbaigimas!

 Antra diena prasidėjo gal šiek tiek vangokai, visgi palapinėse miegas nebuvo toks saldus kaip savose lovose, bet tai tik prideda stovyklavimui žavesio. Pirmi sukilo vaikinai (tiesa, turėjom porą "miegančių gražuolių", bet gal tegul jie lieka paslapty). Užsikūrę laužą pradėjom pusryčiauti. Nedaug trukus prisijungė ir merginos. Kadangi buvo sekmadienio rytas, po pusryčių, visi įsitaisę aplink laužą giedojome giesmes ir klausėmės Gedimino pamokslo apie Joną ir Dievo planą jam. Supratome jog paklusnumas Dievui yra svarbus dalykas ir kiekvienas turime kur pasitempti. Bet mūsų Viešpaties malonė yra begalinė ir Jis visada mums padės.

Pasibaigus mūsų rytiniam šlovinimui, pradėjome po truputį tvarkytis. Vėliau visi prisiminėm mokyklą, labai linksmai žaisdami kvadratą. Pasibaigus žaidimams baigėme rinktis visus daiktus ir vėl sėdom ant savo dviračių ir patraukėm Vilkaviškio kryptimi. Po pirmos dienos mynimo iš pradžių nesinorėjo savo sėdimosios priglausti prie sėdynės, bet greitai visi vėl įsipratinom ir gan greitu tempu, ryžtingai ir užtikrintai judėjom į priekį. Jėgų niekam netrūko ir beveik be didesnių sustojimų pasiekėme Vilkaviškį. Ten radę jaukią kavinukę, visi užpelnytai valgėme picas, pokštavom ir bendravom. Šiek tiek atsipūtę po pietų vėl susėdome ant dviračių paskutiniam pasispardymui ir taip pasiekėme Vilkaviškio traukinių stotį. Sulaukę traukinio, visi greitai susitalpinom ir jau šiek tiek nuvargę ir ramūs, bet laimingi ir geros nuotaikos parvykome į Kauną. Stoty mus pasitiko tėtukai, mamytės ir visokios kitokios giminės. Visi  susirinkę savo daiktus, atsisveikinę ir atsibučiavę keliavom į namus. 

Visas žygis buvo puikus. Oras buvo labai geras ir stovyklavietė puiki. Visi su nekantrumu laukiame naujų iššūkių, nes tai mus suvienija ir daro stipresniais Dievo garbei!!

 

Autoriai: Joana Laskauskienė ir Arnas Malinauskas

Video

Renginio galerija

Ankstesnis įrašas
Sekantis įrašas