Praūžus dar vienai palapinių stovyklai ir vėl sugrįžus į kasdienius rūpesčius namuose, džiaugiamės galėdami su jumis pasidalinti stovyklos įspūdžiais ir įamžintomis akimirkomis!

Stovyklautojų rytas prasidėdavo gyva, triukšminga mankšta, po kurios atsigaivinti visus norinčius viliojo šalia telkšantis Snaigyno ežeras. Šaunuolė mūsų mankštų trenerė – Solveiga! Visus, kas pramiegodavo mankštą, 9:00 prikeldavo malonus puodo ir samčio dueto garsas, skelbiantis, kad pusryčiai paruošti. Jau kaip sočiai ir skaniai mus maitino Daivutė... Pasistiprinę skubėdavome į šlovinti Viešpatį (Ačiū nuostabiai šlovinimo komandai: Gabrielė, Deimena, Simona, Monika, Adriana, Eglė, Nerijus, Edis...) ir klausyti Dievo žodžio žinios. Iškart po to stovyklautojai išsiskirdavo amžiaus grupėmis padiskutuoti ką tik girdėta tema. Tai būdavo bene vertingiausias dienos laikas, kai turėdavome galimybę asmeniškai pabendrauti su savo tikėjimo namiškiais ir pasidalinti savo išgyvenimais ar padrąsinimais. 16:00 stovyklos moterys susitikdavo moterų grupelėse. Diana tarnavo jaunesniųjų moterų grupėje, kurios dalyvių amžius svyravo nuo 20 iki 35 metų, Inga ir Rasa vedė 35 ir vyresnio amžiaus grupelę. Po vakarienės, maudynių ir sužaistų kelių tinklinio mačų, 20:00 stovyklautojų laukė šlovinimas, liudijimai ir vakaronės. Vakaronės – tai laikas, kurių labiausiai laukdavo visi, ir vaikai ir suaugusieji. Šaunuoliai visi, kurie prie jų vienaip ar kitaip prisilietė! Kiekvienas vakaras buvo vis kitoks: tai ir kūrybinės užduotys , pareikalavusios vaidybinių sugebėjimų, ir sportinės užduotys, kur reikėjo vikrumo, sumanumo. Ką jau kalbėti apie vaikų džiaugsmą „naktinio žygio“ metu... Komandinė dvasia sujungė ir mažus, ir didelius :) Šaunioji Dorotė stovykloje pasirodė naujame amplua, kaip vakaronių ir kitų linksmų veiklų organizatorė ir vedėja. Jos optimizmas bei iškalba  puikiai pasitarnavo visos stovyklos metu. Didelė padėka jai!

Na, ir pora žodžių pabaigai – stovyklos tema „Sveiki atvykę į Dangaus Karalystę“ puikiai atitiko tą dvasią, kuri vyravo stovykloje: nuostabi gamta, šiltas oras, broliai ir seserys, kuriuos jungia viena Dvasia. Dievo Dvasia sujungė mus į didelę šeimą, kurios kiekvienas narys yra savitas, kartais gal truputį erzinantis :), bet mylimas ir brangus.

Renginio galerija

Ankstesnis įrašas
Sekantis įrašas