Alison Kieda
„Dievas man suteikė juoko, ir visi kiti, kas išgirs, juoksis su manimi.“ (Pradžios 21, 6)
Komikas Džonas Brajanas (John Branyan) sakė: „Mes neišradome juoko. Jį mums davė Dievas, kuris žinojo, kad mums jo prireiks gyvenime. Jis žinojo, kad turėsime sunkumų ir rūpesčių. Kad bus visokių dalykų... Juokas yra dovana“.
Net paviršutiniškas žvilgsnis į Dievo kūrinius kartais sukelia juoką. Priežastis gali būti jų neįprasta išvaizda (pavyzdžiui, plekšnės ar stručiai) arba jų išdaigos (pagalvokite apie žiurkėnus ar beždžiones). Dievas sukūrė žinduolius, gyvenančius vandenyne, ir ilgakojus paukščius, kurie negali skraidyti. Jis tikrai turi humoro jausmą. Kadangi esame sukurti pagal Jo paveikslą, mums taip pat duotas gebėjimas džiaugtis ir juoktis.
Pirmą kartą žodį „juokas“ Biblijoje randame pasakojime apie Abraomą ir Sarą. Dievas pagyvenusiai porai pažadėjo vaiką. „Ne šitas bus tavo paveldėtojas, bet tas, kuris gims iš tavęs.“, - tarė Jis Abraomui (Pr 15, 4). Ir pridūrė: „Pažvelk į dangų ir, jei gali, suskaičiuok žvaigždes! Tiek bus tavo palikuonių!“ (5 eil.). Kai sulaukusi devyniasdešimties metų Sara pagaliau pagimdė, Abraomas pavadino berniuką Izaoku, kas reiškia „juokas“. Kaip sakė Sara: „Dievas man suteikė juoko, ir visi kiti, kas išgirs, juoksis su manimi.“ (Pr 21, 6). Tokiame amžiuje pagimdyti vaiką! Dievas jos neįtikėtiną juoką (Pr 18, 12) pakeitė į nuoširdų ir laimingą juoką.
Ačiū Dievui už juoko dovaną!
Kada jums juokas buvo „gydantis“? Kaip humoras gali jums padėti net sunkiausiais laikais?
Dieve, ačiū, kad suteikei man juoko dovaną!
© Our Daily Bread
Comments